Tvarumas
Mažiau plastiko
Esame inovatyvūs ir atsakingi, todėl įgyvendiname mums itin svarbius pokyčius. ŽALIA GIRIA vanduo pilstomas 2022-ųjų pradžioje sumontuotoje dar vienoje gamybinėje linijoje, kurios dėka vienam produktui pagaminti sunaudojama kelis kartus mažiau elektros energijos.
Atsinaujino bei lengvesniais tapo ir 0,5- 2 litrų ŽALIA GIRIA buteliai – juos gaminant naudojama net 15% mažiau plastiko nei prieš tai buvusioje taroje. Pats butelis išskirtinis ne tik savo forma, kuri tapo dar patogesnė mūsų vartotojui, bet ir tuo, jog jo gamyboje naudojama net 30% perdirbto plastiko. 30% perdirbto plastiko naudojama ir 0,5 - 2 litrų ŽALIA GIRIA butelių etiketėse.
Perdirbame ir visas gamybos proceso metu susidariusias pakavimo atliekas. Pirkėjams, vertinantiems tvarumą siūlome daugkartinio naudojimo 19 L ar 11 litrų vandens talpas.
Tvaraus vartojimo idėjos vis labiau akcentuojamos ir mūsų įmonėje - džiaugiamės saulės elektrine, kuri, kaip ir įmonėje įrengti modernūs gavybos bei pilstymo įrenginiai bei inovatyvios technologijos padeda sumažinti naudojamą elektros energijos kiekį bei sumažinti į aplinką išmetamą CO2 kiekį.
Perdirbame ir visas gamybos proceso metu susidariusias pakavimo atliekas. Pirkėjams, vertinantiems tvarumą siūlome daugkartinio naudojimo 19 L ar 11 litrų vandens talpas.
Tvaraus vartojimo idėjos vis labiau akcentuojamos ir mūsų įmonėje - džiaugiamės saulės elektrine, kuri, kaip ir įmonėje įrengti modernūs gavybos bei pilstymo įrenginiai bei inovatyvios technologijos padeda sumažinti naudojamą elektros energijos kiekį bei sumažinti į aplinką išmetamą CO2 kiekį.
Susitarę su gamta
Gerdami ŽALIA GIRIA vandenį, žmonės tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie miškų pažinimo ir saugojimo. Viena didžiausių ŽALIA GIRIA vykdytų aplinkosauginių iniciatyvų - SUSITARĘ SU GAMTA kviečia visuomenę susivienyti ir saugoti Lietuvos miškus ateities kartoms. Iniciatyvos metu surinkta ir VŠĮ "Sengirės fondas" perduota daugiau nei 140 tūkst. eurų. "Sengirės fondas" pasirūpins, kad šie miškai išlaikytų savo natūralumą ateities kartoms, taptų prieglobsčiu nykstančioms gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, būtų nepaliestas jokios veiklos ir ilgainiui pavirstų sengire.
Už ŽALIA GIRIA skirtas lėšas VŠĮ "Sengirės fondui" pavyko išsaugoti jau keturis miškus, kurių bendras plotas sudaro net 47 hektarus.
Pirmasis jų - net 12,4 ha miškas Molėtų rajone, netoliese Galiniškio kaimo. Vertingiausia - šiaurinė sklypo dalis, kur veši gana senas apie 90 metų mišrus lapuočių miškas - čia daug negyvos (gyvastingos) medienos, vietovės reljefo netolygumas kuria turtingą mikrobuveinių ir, tuo pačių, rūšinę biologinę įvairovę.
Užupių (Sudvajų) miškas - 4.92 ha miško sklypas Alytaus raj., Užupių kaime yra potenciali sengirė. Miške vyrauja pušys, eglės, juodalksniai, 90-100 metų beržai. Šlaituose atsiranda klevų, ąžuolų ir skroblų. Gausu gyvastingos medienos. Dalyje sklypo galima rasti ir kiek atviresnį ruožą – mažą, atvirą, šlapią pievą. Netoliese, kitoje upelio pusėje, unikalus gamtos objektas – Alovės atodanga, kur yra gerai matomas moreninis lūžis. Miškas įspūdingas, nors žmogui sunkiai praeinamas dėl išvartų, šlaitų, šaltinių, upės vingių, mažesnių atodangų, senvagių, šiais panemunio slėniais keliauja briedės su jaunikliais.
Rūstekonių Bajorkalnio miškas - 21.39 ha, Jurbarko raj., Rūstekonių k. Tai vienas didžiausių Sengirės Fondo saugomų miškų. Vidurio Lietuvoje, (Jurbarko raj.) esantis miškas yra Panemunių regioninio parko dalis ir iki gilios sengirės jam dar teks pribręsti, tačiau mišrus miškas su daugybę šlaitų jau dabar išsiskiria savo topografija ir bioįvairove. Didelė dalis (40%) sklypo priklauso Armenos geomorfologiniam draustiniui - Vakarinėje sklypo dalyje teka Armenos upelė, o kitoje pusėje atsiveria Armenos atodangos. Lankantis miške aptikta žebenkščių, lapių, stirnų, elnių, šernų pėdsakų. Jau ir dabar galima aptikti pusamžių ir bręstančių baltalksnių, beržų, klevų, liepų, ąžuolų bei pušų. Pietvakarinėje miško sklypo dalyje yra išskirta Europos Bendrijos svarbos buveinė – skroblynas – itin unikali Lietuvai. ŽALIA GIRIA prisidėjo prie 17,5 ha šio miško išpirkimo.
Naujausias bei iki šiol didžiausias fondo išpirktas miškas - 2024-aisiais įsigytas 39,2 ha sklypas Molėtų rajone prie Pagraužės kaimo, Pašekščių miške. Fondui išpirkti sklypą padėjo bendruomenės skirtas GPM ir ilgamečiai fondo rėmėjai. Skaičiuojama, kad vandens ŽALIA GIRIA skirtų lėšų dalis šiame miške sudaro 12,3 hektaro. Sklype itin gausi ekosistemų įvairovė, yra daug ežero pakrantės.
Ir Jūs prisidedate prie miškų išsaugojimo
2023-iųjų metų rudenį vykusios kampanijos metu, kiekvienas Jūsų turėjo unikalią galimybę įsiamžinti ant specialiai sukurto virtualaus Ąžuolo. Pristatome Jums virtualų visų dalyvių žemėlapį.
Atsidėkodami Jums skyrėme lėšų VšĮ „Sengirės fondas“ 4,92 ha dydžio miškui Alytaus rajone įsigyti.
Miškai, prie kurių išsaugojimo prisidėjome
